Kybartai
KYBARTŲ GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Picture

 
Miestelio geografinės koordinatės - 54 38'30" šiaurės platumos ir 22 36'00" rytų ilgumos. 
  • Kybartai - pietvakarių Lietuvos miestelis, įsikūręs prie Lietuvos ir Rytų Prūsijos (nuo 1946 m. - Kaliningrado sritis) sienos, - Lieponos upelio - kairiojo Širvintos intako (35,2 km ilgio). 
  • Kitoje Lieponos upelio pusėje - Eitkūnai (vok. Eitkau, nuo 1938 m.), Černyševskoje (rus., nuo 1946 m.). Kybartai, kaip ne vienas Lietuvos miestas ar miestelis, yra daugelio kelių sankryžoje. 
  • Nuo Kybartų iki Vilkaviškio - 19 km, Vištyčio - 22 km, Kudirkos Naumiesčio -18 km, Karaliaučiaus (Kaliningradas nuo 1945 m.) - 152 km. Karaliaučiaus-Vilniaus kryptimis Kybartus kerta geležinkelis. 
  • Pats artimiausias miestelis - Virbalis - vos už 4 km.
  • Kybartai apsupti kaimų: Daugėlaičių - iš pietų, Kybartų ir Bajorų - iš šiaurės, Virbalio laukų - iš rytų. 
  • Beje, Virbalio miesto laukų gatvė savo pavadinimu ilgiausia Lietuvoje. 
  • Kybartai užima 4,5 kv.km (apie 450 ha) žemės plotą ir yra 186 m aukštyje virš jūros lygio.

KYBARTŲ GYVENTOJŲ TAUTINĖ SUDĖTIS

Absoliučią gyventojų daugumą sudaro lietuviai. Be to, gyvena rusų, ukrainiečių, baltarusių, čigonų (romų) ir kitų tautybių žmonių.
KYBARTŲ RELIGINIAI CENTRAI
  • Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1928 m., projekto autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). 
  • Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1870 m.). 
Picture
Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia
KYBARTUOSE ESANTYS PAMINKLAI

  • Paminklas Kybartų krašto knygnešiams (2005 m.). Kybartų krašto knygnešiai ir jų rėmėjai (plačiau pasiskaitykite parsisiuntę .doc dokumentą apačioje).
  • Paminklas Isakui Levitanui.
kybart_krato_knygneiai_ir_j_rmjai.doc
File Size: 1398 kb
File Type: doc
Download File
Picture
Paminklas Kybartų krašto knygnešiams (2005m.)
Picture
Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė
Picture
Paminklas Isakui Levitanui

Kybartų herbas – Kybartų miesto simbolis

Kybartai turi savo miesto herbą. Jį 1970 m. liepos 19 d. sukūrė dailininkas Kęstutis Gvolda. Respublikinėje heraldikos komisijoje herbas aprobuotas 1970 m. rugpjūčio 31-ąją.

Skydo laukas ketvirčiuotas. Viršutinis dešinysis ir apatinis kairysis laukai raudoni, juose po 5 auksinius obuolius, ant kurių kotelių po žalią lapą. Keturi obuoliai išdėstyti kvadrato kampuose, penktas - centre. Viršutinis kairysis ir apatinis dešinysis laukai mėlyni, juos po 5 vertikalius sidabrinius medkirčio kirvius ilgais kotais, ašmenys nukreiptos pirmyn. Antras ir ketvirtas kirviai nuleisti žemiau.

Motyvas pasirinktas iš liaudies padavimų. Pagal vieną jų, Kybartus pastatė 5 broliai dailidės. Obuoliai simbolizuoja pažinimą bei civilizaciją (miestas – civilizacijos darinys), o kirviai rodo miesto statytojų įrankius. Atkuriant miestą, buvo nuspręsta palikti šiuos motyvus.
Dabartinis herbas patvirtintas 1998 m. lapkričio 24 d. Prezidento dekretu.
Picture