Kybartietis Zenonas Šteinys (1946 -1997) - dailininkas, karikatūristas, režisierius, animatorius1/2/2012 1971 metais Kaune baigė St. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1984 metais – Aukštuosius režisierių ir scenaristų kursus Maskvoje. Pirmasis Z. Šteinio filmas „Buvo, buvo, kaip nebuvo“ pilnai atsidavęs žaidimo stichijai, kuriame dailininkas sukūrė žodžiais nenusakomą, grynai animacinio piešinio ekraną, nubrėžė kryptį į naują stilių ir nepriklausomybę. 1988 metais jis sukūrė animacinį filmą „Dosnumas“, epišką pasakos „Dosni obelis“ ekranizaciją, kurioje puikiai metaforizuota motinos ir vaiko linija: sudžiūvęs Mamos obels kamienas, suteikdamas paskutinę pagalbą Sūnui palaidūnui, nulūžta ir lėtai virsta į vandenį kaip išsigelbėjimo valtis. Čia autorius besąlygiškai teikia pirmenybę minčiai ir ieško trumpiausio atstumo nuo minties iki jos įkūnijimo. 1991 metais sukurtas animacinis filmas „Kadaise Lietuvoje“ pagal legendą apie Vilniaus įkūrimą. Tai animacinis herojinis epas. Zenonas Šteinys, paklaustas apie paskutiniojo, penktojo filmo, darbiniu pavadinimu „Kaip batas savo kojos ieškojo”, kuriame vaizduojama, kaip batas nukanka į Maskvą, Paryžių, eina per Angliją, Indiją ... ir kur gi galiausiai jis suranda tą koją, atsakė, kad suranda Užupyje. Filmo „Batas“ jis nepabaigė ir kūrybinė grupė įgyvendino šį režisieriaus sumanymą po jo mirties. Z. Šteinys buvo puikus karikatūristas ir piešėjas. Jo karikatūrų serija Don Kichoto tema „Malūnai“ susidomėjo ispanai. Jo karikatūros pelnė daugybę apdovanojimų, pradedant „Auskarais“ balandžio 1-osios proga rengtose kasmetinėse parodose, baigiant premijomis bei diplomais Skoplėje, Taline, Trente, Prahoje... Z. Šteinys dalyvavo daugiau kaip 70-yje tarptautinių karikatūros parodų, surengė septynias personalines karikatūrų parodas Lietuvoje, taip pat Krokuvoje, Visbyje (Švedijoje). Filmografija Batas (1997) - Režisierius Ironmedis (1993) - Režisierius Žemės keleiviai (1991) - Dailininkas Kadaise Lietuvoje (1990) - Režisierius Dosnumas (1988) - Režisierius Buvo buvo, kaip nebuvo (1986) - Režisierius „Buvo buvo, kaip nebuvo“ (Zenonas Šteinys, 1986, 7 min.)Lietuvos kino studija išleido žinomo dailininko ir animacinio kino režisieriaus Zenono Šteinio pomirtinę karikatūrų knygą "Toks gyvenimas".
Apie pusantro šimto puslapių apimties Z.Šteinio karikatūrų albumui "Toks gyvenimas" pratarmę parašė Užupio Respublikos prezidentas Romas Lileikis.
Knygos pristatymą surengė Lietuvos kino studija, Lietuvos kinematografininkų sąjunga ir Užupio Respublika.
Isakas Levitanas Isakas Levitanas (rus. Исаак Ильич Левитан, 1860 m. rugpjūčio 30 d. Kybartuose, Kauno gubernija – 1900 m. rugpjūčio 4 d. Maskvoje, Rusija) – rusų tapytojas peizažistas. Gimė 1860 m. rugpjūčio 18 (30) d. išsilavinusių, tačiau neturtingų žydų šeimoje, vienkiemyje netoli Kybartų. Tėvas dėstė prancūzų ir vokiečių kalbas Kaune, o vėliau dirbo vertėju statant geležinkelio tiltą Kybartuose. BIOGRAFIJA Apie 1870 m. šeima persikėlė gyventi į Maskvą. 1873 m. Isakas Levitanas įstojo į Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokyklą, kurioje nuo 1871 m. jau mokėsi brolis Abelis. Studijavo pas žymius to meto dailininkus Vasilijų Perovą, Aleksejų Savrasovą, Vasilijų Polenovą. 1875 m. mirus motinai ir sergant tėvui, dailės mokykla, kaip daug pasiekusius mokinius (Isaką ir Abelį), rėmė finansiškai, o 1876 m. nebereikalavo pinigų už mokslą dėl prastos materialinės šeimos padėties. 1877 m. mirė tėvas. Mokykla toliau rėmė dailininką. 1885 m. I. Levitanas mažuoju sidabro medaliu baigė mokslus. 1889–1890 m. lankėsi Prancūzijoje ir Italijoje. Vėliau grįžo į Maskvą, bet 1892 m. dėl religinės situacijos turėjo persikelti gyventi į Tverės, vėliau – į Vladimiro guberniją. Nuo 1891 m. Kilnojamųjų dailės parodų draugijos, nuo 1897 m. grupuotės „Miuncheno secesija“ narys. 1898 m. pradėjo dėstyti tapybą Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, suteiktas akademiko vardas. 1900 m. su mokiniais tapydamas etiudus peršalo ir mirė. Buvo palaidotas senose žydų kapinėse Maskvoje, vėliau perlaidotas Novodevičės kapinėse šalia draugų: dailininko Michailo Nesterovo ir rašytojo Antono Čechovo. 1977 m. sausio 25 d. Kybartuose atidengtas paminklinis biustas (skulpt. Bronius Vyšniauskas, arch. Rimvydas Vyšniauskas). KŪRYBA Isakas Levitanas vienas žymiausių to metų Rusijos peizažistų, puikus koloristas. Sukūrė daugiau kaip 1000 tapybos darbų: vadinamųjų nuotaikos peizažų („Rudens diena. Sokolnikai“ 1879 m., „Tiltelis. Savino slabada“ 1883 m.), kuriems būdinga plenerinės tapybos estetika, lyrinis filosofavimas, psichologinis sodrumas. Nutapė peizažų su cerkvėmis, kuriuose šventyklų pastatai darniai įsilieja į gamtą („Vakaro varpas“ 1892 m.), simbolizuoja žemiškąjį mirtingumą („Prie akivaro“, „Vladimirka“, abu 1892 m., „Ties amžinuoju atilsiu“ 1894 m.). Brandžiojo laikotarpio kūriniuose paprastas peizažo motyvas paverčiamas archetipiniu Rusijos vaizdu („Beržų giraitė“ 1889 m.), vėlyvojo laikotarpio paveiksluose žymi kolorito kaita („Ežeras. Rusija“ 1900 m.). Eliza Orzeszkowa Eliza Orzeszkowa (adapt. Elzė Ožeškienė arba adapt. Eliza Ožeškova, 1841 m. birželio 6 d. Milkovščizna, Gardino gubernija, Rusijos imperija – 1910 m. gegužės 18 d. Gardine, Gardino gubernija, Rusijos imperija) – lenkų tautybės Rusijos imperijos rašytoja, rašiusi lenkų kalba. Jos kūryboje dominuoja istorinės Lietuvos temos: žmonės, žmonių santykiai, gamta. Įdomu tai, kad iš dviejų telefonų knygoje esančių puslapių galima sužinoti daug. Kokios įmonės ar parduotuvės buvo, kokie gyventojai turėjo telefonus taip pat gatvių pavadinimai kurių šiandien nėra.
|
Kybartų miesto istorija spaudoje ir istoriniuose šaltiniuoseTinklaraščio archyvas
July 2020
|