Kybartų (Virbalio) geležinkelio stotis - tada ir dabar
Kybartams 1851 m. vasario 15 d. oficialiai buvo pradėtas tiesti Sankt-Peterburgo – Varšuvos geležinkelis su atšaka Prūsijos sienos link. Bendras šio geležinkelio ilgis turėjo siekti 1278 km. 1853-1856 m. Krymo karas tiesimo darbus sustabdė. Geležinkelio tiesimas buvo atnaujintas tik pasibaigus Krymo karui. Pagal patvirtintą geležinkelio tiesimo projektą atšaka, einanti Prūsijos sienos link, turėjo prasidėti ties Lentvariu, eiti per Kauną ir Prūsijos sieną pasiekti Kybartų posadoje. Šiame geležinkelio tiesimo ruože laukė dideli darbai: reikėjo atlikti 5195 tūkst. kūb. m apimties žemės darbus, pastatyti Kauno geležinkelio tunelį ir geležinkelio tiltą per Nemuną, pakloti apie 200 km. ilgio bėgių kelią, pastatyti 9 geležinkelio stotis: vieną aukščiausios klasės – Virbalio (Kybartų posadoje), vieną pirmos klasės – Kauno, dvi trečios klasės – Žaslių ir Kazlų Rūdos, penkias ketvirtos klasės – Vievio (Alesninkų km), Praveniškių, Mauručių, Pilviškių ir Vilkaviškio (Giedrių km). Tuo pačiu metu Prūsijoje buvo tiesiamas Karaliaučiaus–Eitkūnų geležinkelis, kuris turėjo susijungti su Kauno – Virbalio (Kybartų posadoje) geležinkeliu.
Puošnūs ir ištaigingi geležinkelio stoties rūmai čia buvo pastatyti pagal prancūzų architekto projektą. Tai buvo įspūdingas mūrinis skarda dengtas 105,7 sieksnio (225,6 m) ilgio ir 10,26 sieksnio (21,9 m) pločio 4372 kv. m ploto pastatas su gyvenamomis patalpomis, kurį žiemą šildė 30 krosnių. Vidurinė jo dalis buvo dviejų aukštų, abi galinės – vieno aukšto. Ties vidurine stoties rūmų dalimi abiejuose jos šonuose buvo įrengti du dengti keleivių peronai, o tarp bėgių kelių – dar du atviri keleivių peronai. Centrinėje dviejų aukštų stoties rūmų dalyje antrame aukšte buvo įrengti kambariai, skirti specialiai tik carui bei jo šeimos nariams, atskirai - kitiems garbingiems keleiviams. Pirmame aukšte buvo trys salės visų trijų klasių keleiviams. Rytiniame vienaukščiame stoties rūmų gale buvo trys (pirmos, antros ir trečios klasės) restoranai, vakariniame jos gale – pašto, telegrafo, medicinos punkto patalpos. 1894 m. geležinkelio stoties kelių ilgis buvo 14263 sieksniai (24,65 km). Juose buvo įrengta 118 kryžmių ir iešmų, 26 galinės atramos. Iešmininkams budėti pastatyta 14 medinių skarda dengtų būdelių.
Puošnūs ir ištaigingi geležinkelio stoties rūmai čia buvo pastatyti pagal prancūzų architekto projektą. Tai buvo įspūdingas mūrinis skarda dengtas 105,7 sieksnio (225,6 m) ilgio ir 10,26 sieksnio (21,9 m) pločio 4372 kv. m ploto pastatas su gyvenamomis patalpomis, kurį žiemą šildė 30 krosnių. Vidurinė jo dalis buvo dviejų aukštų, abi galinės – vieno aukšto. Ties vidurine stoties rūmų dalimi abiejuose jos šonuose buvo įrengti du dengti keleivių peronai, o tarp bėgių kelių – dar du atviri keleivių peronai. Centrinėje dviejų aukštų stoties rūmų dalyje antrame aukšte buvo įrengti kambariai, skirti specialiai tik carui bei jo šeimos nariams, atskirai - kitiems garbingiems keleiviams. Pirmame aukšte buvo trys salės visų trijų klasių keleiviams. Rytiniame vienaukščiame stoties rūmų gale buvo trys (pirmos, antros ir trečios klasės) restoranai, vakariniame jos gale – pašto, telegrafo, medicinos punkto patalpos. 1894 m. geležinkelio stoties kelių ilgis buvo 14263 sieksniai (24,65 km). Juose buvo įrengta 118 kryžmių ir iešmų, 26 galinės atramos. Iešmininkams budėti pastatyta 14 medinių skarda dengtų būdelių.