Kybartai senuosiuose atvirukuose
Kybartai senuosiuose atvirukuose
(Paroda Kybartuose, 2007.09.29)
Parengė Vytautas Mickevičius
Kybartai senųjų atvirukų gausa nenusileidžia net ir gerokai didesniems Lietuvos miestams. Yra ir atvirukų, bendrų su gretimais Eitkūnais, Virbaliu, o kartais patys Kybartai klaidingai vadinami Virbaliu (Veržbolovo).
Ankstyvųjų atvirukų tematikoje dominuoja pasienis, muitinė, ir, žinoma, geležinkelio stotis. Nereiktų tuo stebėtis - anksčiau nedaug skyręsi nuo aplinkinių Daugėlaičių, Kybeikių, Stanaičių, per pačią kaimo širdį nutiesto geležinkelio dėka Kybartai tapo vienu iš moderniausių XIX amž.pab. – XX amž. pradž. Lietuvos
miestų. Bet karai ir okupacijos naikino miestą, o tremtys ir emigracijos naikino miesto atmintį. Senieji atvirukai vėl prikelia iš užmaršties anų laikų miestą, jo gyventojus, ir mes atrandame daug netikėtų dalykų, keičiančių požiūrį į mūsų praeitį ir mus pačius.
Pirmieji Kybartų atvirukai buvo leidžiami Vokietijoje (ypač pasižymėjo Elisos Becker leidykla Eitkūnuose) ir Rusijoje. Daug atvirukų išleido vokiečiai pirmojo pasaulinio karo metu, atrodo, kad jie tiesiog mėgaujasi rodydami rusų armijos paliktus griuvėsius. Dauguma atvirukų buvo leidžiami po kelis kartus, skirtinguose atvirukuose galima matyti besikartojant jau matytus vaizdus, ar jų fragmentus.
Tarpukariu buvo išleista nemažai Kybartų atvirukų-fotografijų. Deja, atvirukų, išleistų po 1940 metų neteko matyti. Mano statistika nėra tiksli, bet skirtingų Kybartų atvirukų, išleistų: iki 1914 metų, tarp 1914 ir 1918 metų, tarp 1918 ir 1940 metų, po 1940 metų, skaičiaus santykiai galėtų būti tokie: 4:3:1:0. Labai liūdna tendencija...
Beveik visi eksponuojami atvirukai buvo rasti internete. Deja, tik labai nedaug iš jų buvo pakankamos kokybės. Todėl eksponuojamos geresnės kopijos, gautos iš geranoriškai į mano prašymus atsiliepusių kolekcininkų, antikvarų. Ypač esu dėkingas Dainiui Junevičiui, kurio suteiktą pagalbą išvardinti čia būtų taip pat sunku, kaip ir visus jo titulus...
Parinkti vaizdus šiai nedidelei parodėlei buvo nelengva, nes atvirukų yra daug, tokios apimties (iki 20 A4 formato lakštų) parodėlių galima suruošti ne vieną - skirtingiems laikotarpiams, temoms (miestas, geležinkelis, muitinė, ir t.t.). Dvejojau, kas vertingiau – gražūs vaizdai, žinomesnės vietos, ar miesto istorijos tyrinėjimams vertinga medžiaga. Kompromiso pasiekti nepavyko, todėl pasirinkau varganą variantą – ant vieno popieriaus lakšto sutalpinau du vaizdus, taip padvigubinau jų kiekį. Estetika pralaimėjo... Mea culpa... Ir dar vienas nusižengimas – beveik visi vaizdai yra apdoroti kompiuteriu – valytos dėmės, naikinti įtrūkimai, taisytos skenavimo klaidos. Ne viskas pavyko, o kai kur net persistengta...
(Paroda Kybartuose, 2007.09.29)
Parengė Vytautas Mickevičius
Kybartai senųjų atvirukų gausa nenusileidžia net ir gerokai didesniems Lietuvos miestams. Yra ir atvirukų, bendrų su gretimais Eitkūnais, Virbaliu, o kartais patys Kybartai klaidingai vadinami Virbaliu (Veržbolovo).
Ankstyvųjų atvirukų tematikoje dominuoja pasienis, muitinė, ir, žinoma, geležinkelio stotis. Nereiktų tuo stebėtis - anksčiau nedaug skyręsi nuo aplinkinių Daugėlaičių, Kybeikių, Stanaičių, per pačią kaimo širdį nutiesto geležinkelio dėka Kybartai tapo vienu iš moderniausių XIX amž.pab. – XX amž. pradž. Lietuvos
miestų. Bet karai ir okupacijos naikino miestą, o tremtys ir emigracijos naikino miesto atmintį. Senieji atvirukai vėl prikelia iš užmaršties anų laikų miestą, jo gyventojus, ir mes atrandame daug netikėtų dalykų, keičiančių požiūrį į mūsų praeitį ir mus pačius.
Pirmieji Kybartų atvirukai buvo leidžiami Vokietijoje (ypač pasižymėjo Elisos Becker leidykla Eitkūnuose) ir Rusijoje. Daug atvirukų išleido vokiečiai pirmojo pasaulinio karo metu, atrodo, kad jie tiesiog mėgaujasi rodydami rusų armijos paliktus griuvėsius. Dauguma atvirukų buvo leidžiami po kelis kartus, skirtinguose atvirukuose galima matyti besikartojant jau matytus vaizdus, ar jų fragmentus.
Tarpukariu buvo išleista nemažai Kybartų atvirukų-fotografijų. Deja, atvirukų, išleistų po 1940 metų neteko matyti. Mano statistika nėra tiksli, bet skirtingų Kybartų atvirukų, išleistų: iki 1914 metų, tarp 1914 ir 1918 metų, tarp 1918 ir 1940 metų, po 1940 metų, skaičiaus santykiai galėtų būti tokie: 4:3:1:0. Labai liūdna tendencija...
Beveik visi eksponuojami atvirukai buvo rasti internete. Deja, tik labai nedaug iš jų buvo pakankamos kokybės. Todėl eksponuojamos geresnės kopijos, gautos iš geranoriškai į mano prašymus atsiliepusių kolekcininkų, antikvarų. Ypač esu dėkingas Dainiui Junevičiui, kurio suteiktą pagalbą išvardinti čia būtų taip pat sunku, kaip ir visus jo titulus...
Parinkti vaizdus šiai nedidelei parodėlei buvo nelengva, nes atvirukų yra daug, tokios apimties (iki 20 A4 formato lakštų) parodėlių galima suruošti ne vieną - skirtingiems laikotarpiams, temoms (miestas, geležinkelis, muitinė, ir t.t.). Dvejojau, kas vertingiau – gražūs vaizdai, žinomesnės vietos, ar miesto istorijos tyrinėjimams vertinga medžiaga. Kompromiso pasiekti nepavyko, todėl pasirinkau varganą variantą – ant vieno popieriaus lakšto sutalpinau du vaizdus, taip padvigubinau jų kiekį. Estetika pralaimėjo... Mea culpa... Ir dar vienas nusižengimas – beveik visi vaizdai yra apdoroti kompiuteriu – valytos dėmės, naikinti įtrūkimai, taisytos skenavimo klaidos. Ne viskas pavyko, o kai kur net persistengta...